Kai paminklas jau pastatytas, šeimos dažnai nori jį kažkuo papildyti. Pridedama portreto plokštelė, metalinis kryžius, žvakidė, vazonas, dirbtinės gėlės. Kiekvienas elementas atskirai atrodo nekaltas, bet kartu jie neretai sukuria perkrautą vaizdą, o kai kurie dar ir gadina patį akmenį.
Du dekoravimo būdai
Yra principinis skirtumas tarp dekoro, kuris yra paminklo dalis, ir dekoro, kuris ant jo uždedamas.
Integruotas dekoras – graviruotas ornamentas, reljefas, poliruotos ir matinės zonos, iškaltas kryžius. Jis nenukrenta, nerūdija, nereikalauja atskiros priežiūros ir sensta kartu su paminklu.
Pridedamas dekoras – portreto plokštelės, metalinės raidės, kryžiai, laikikliai. Jis leidžia keisti ir papildyti vėliau, bet turi tvirtinimo vietas, kurios yra silpniausia grandis, ir dažniausiai sensta greičiau nei akmuo.
Planuojant naują paminklą beveik visada verta kuo daugiau dekoro integruoti. Jau stovinčiam paminklui lieka pridedami sprendimai, ir tada svarbu juos parinkti atsakingai.
Portretai
Portretas yra dažniausias papildymas. Yra du keliai: emalio ar keramikos plokštelė, tvirtinama prie akmens, arba graviravimas tiesiai akmenyje.
Plokštelė yra spalvota ir ryški, bet turi kraštus, kurie laikui bėgant atsiskiria, o po jais kaupiasi drėgmė. Graviravimas yra vienspalvis, bet nenukrenta ir nereikalauja priežiūros. Graviravimas veikia tik ant tamsaus poliruoto akmens – ant šviesaus kontrasto beveik nelieka.
Ko vengti
- Metalo tiesiai ant akmens. Nerūdijančiu neženklintas metalas palieka rūdžių dėmes, kurių iš šviesaus akmens praktiškai neišvalysi.
- Klijavimo ant poliruoto paviršiaus. Nuimant klijuotą detalę beveik visada lieka pėdsakas arba pažeidžiamas blizgesys.
- Per daug elementų. Portretas, kryžius, dvi vazos, žibintas, dirbtinės gėlės ir lentelė viename nedideliame paminkle – vaizdas tampa chaotiškas ir užrašai pasimeta.
- Nesuderintų spalvų. Auksinės raidės, sidabrinis kryžius ir spalvota plokštelė tarpusavyje dažniausiai nedera.
- Daiktų ant plokštės. Vazonai ir žvakidės, statomi tiesiai ant dangos, braižo paviršių ir palieka dėmes.
Paprasčiausias būdas išvengti šių problemų – suplanuoti visas detales kartu, o ne pirkti jas po vieną skirtingu metu. Apgalvotas antkapių dekoravimas remiasi tuo pačiu principu kaip ir pats paminklas: mažiau elementų, bet tarpusavyje suderintų.
Žvakidės, vazos ir sezoninė puošyba
Praktiškiausias sprendimas yra granitinės žvakidės ir vazos iš to paties akmens kaip paminklas. Jos nerūdija, nesubraižo dangos, neparvirsta nuo vėjo ir atrodo kaip kompozicijos dalis, o ne kaip priedas.
Dirbtinės gėlės yra atskira tema. Jos patogios, bet po kelių mėnesių lauke išblunka ir pradeda atrodyti apleistai – dažnai labiau nei visai tuščia kapavietė. Jeigu jos naudojamos, jas verta keisti, o ne palikti kelerius metus.
Vėlinėms ir šventėms skirta puošyba geriausiai veikia tada, kai yra laikina ir nuimama. Nuolat paliekami sezoniniai elementai ne po sezono tampa šiukšlėmis, o ne pagarbos ženklu.
Kaip derinti spalvas ir medžiagas
Dekoro elementai beveik niekada neperkami vienu metu, todėl derinimas vyksta savaime – ir dažniausiai nesėkmingai. Keli paprasti principai padeda to išvengti.
Ribokitės dviem metalo atspalviais. Praktiškai geriausiai veikia vienas: arba auksinis, arba sidabrinis. Trys skirtingi metalai vienoje kapavietėje atrodo atsitiktinai.
Dekoras turi būti tamsesnis arba šviesesnis už akmenį, ne panašus. Artimas, bet nesutampantis atspalvis krenta į akis labiausiai – tai galioja ir granito detalėms, ir dažams.
Vienas akcentas, ne keli. Jei yra portretas, papildomo ryškaus kryžiaus greičiausiai nebereikia. Jei yra ryškus ornamentas, portretą verta daryti santūresnį.
Sezoninė puošyba – atskirai nuo nuolatinės. Tai, kas dedama Vėlinėms ar Kalėdoms, turi būti lengvai nuimama ir neklijuojama prie akmens.
Patikimiausias būdas – nuspręsti dėl visų elementų iš karto, net jei jie bus įsigyjami palaipsniui. Turint planą, kiekvienas naujas pirkinys pildo kompoziciją, o ne kuria naują kryptį.
Ką daryti su jau susikaupusiu dekoru
Daugelyje kapaviečių elementai kaupėsi metų metus ir niekas jų sąmoningai nerinko. Tokiu atveju naudinga vieną kartą viską nuimti ir pažiūrėti į kapavietę be nieko.
Paskui dedama atgal po vieną, pradedant nuo svarbiausio, ir kiekvieną kartą atsitraukiant kelis žingsnius. Dauguma žmonių sustoja ties trimis keturiais elementais ir pastebi, kad likusieji nieko nepridėjo. Tai paprasčiausias būdas sutvarkyti vaizdą neišleidžiant nė euro.
Nuimtų daiktų nebūtina išmesti – dalį jų galima naudoti sezoniškai, pakaitomis. Žibintas ar vaza, pastatomi Vėlinėms ir po jų nuimami, atrodo kaip pagarbos ženklas; tie patys daiktai, paliekami ištisus metus, greitai pradeda atrodyti kaip apleistumas.
Dažnai užduodami klausimai
Kas geriau – portreto plokštelė ar graviravimas akmenyje?
Plokštelė duoda spalvotą atvaizdą, bet jos kraštai laikui bėgant atsiskiria ir po ja kaupiasi drėgmė. Graviravimas yra vienspalvis, tačiau nenukrenta, nereikalauja priežiūros ir išlieka tiek, kiek pats akmuo.
Ar galima dekoro elementus klijuoti prie paminklo?
Techniškai galima, bet tai rizikinga: nuimant detalę ant poliruoto paviršiaus beveik visada lieka pėdsakas. Saugiau naudoti mechaninį tvirtinimą numatytose vietose arba rinktis integruotą, graviruotą dekorą.
Kodėl ant paminklo atsirado rudos dėmės?
Beveik visada tai rūdys nuo metalinių detalių – žvakidžių, laikiklių ar kryžių, kurie liečiasi su akmeniu. Rūdys įsigeria į paviršių, todėl jas šalinti sunku; praktiškiau naudoti granitines arba nerūdijančias detales.
Kiek dekoro elementų yra per daug?
Aiškaus skaičiaus nėra, bet veikia paprastas patikrinimas: jei pirmas dalykas, kurį pamatote priėję, yra ne vardas, o papuošimai, elementų per daug. Užrašai turi likti kompozicijos centru.


